trauktynės

trauktỹnės sf. pl. (2) 1. Grž veltynės, ristynės: Par šienapjūtį bernai eidavo ristynių ir trauktỹnių Kp. Einam trauktỹnių, Jokūbai, su man Slm. 2. žaidimas, kai vienas kitą už rankos ar pirštų traukia į savo pusę: Eikš pirštais trauktỹnių Š. Bijau eit su tavim trauktỹnių Sdk. Katras partraukia kitą į savo pusę, tas laimi trauktynes rš(KP). 3. Grž žaidimas, kai du sėdėdami susispiria kojomis ir traukia pagalį, norėdami vienas kitą pakelti nuo žemės: Bernai eidavo veltynių, tai trauktỹnių Krs.